Sibiriečio atsiminimai

Knyga siekiama visuomenei pateikti svarbų autentišką egodokumentą – senos Pomeranijos giminės Huten-Čapskių atstovo, Kalnaberžės, Vyžuonų ir Vyžuonėlių grafo Edvardo Čapskio (1819–1888) „Sibiriečio atsiminimus“.

Edvardas Čapskis mokėsi pijorų mokykloje Varšuvoje, vėliau Berlyne, baigė teisę Charkivo universitete. Nuo 1842 metų dirbo valstybės tarnautoju Lenkijos Karalystės valstybės sekretoriate Sankt Peterburge. Apie 1847-uosius grįžo į tėviškę, gyveno tėvų dvare Kalnaberžėje Kėdainių apskrityje. Po vedybų nusipirko Vyžuonų dvarą Ukmergės apskrityje ir jame apsigyveno. 1849 metais buvo išrinktas Kauno gubernijos bajorų vadovu, tačiau valdžia jo nepatvirtino. Buvo Raseinių apskrities mokyklų garbės kuratorius.

1863 metų sukilime Edvardas Čapskis nedalyvavo, bet finansiškai jį rėmė, po sukilimo pralaimėjimo nuteistas mirties bausme, tačiau prūsiškajai Čapskių giminei išrūpinus Prūsijos ir Anglijos karalienių užtarimą, mirties bausmė jam pakeista tremtimi į Sibirą iki gyvos galvos su visų dvarų konfiskavimu. Bet po devynerių metų tremties, 1873-iaisiais, jam leista apsigyventi Liepojoje ir tik kitais metais vidaus reikalų ministras pranešė apie imperatoriaus leidimą grįžti į Tėvynę. Apsigyveno motinos dvare Svajatyčuose. 1888 metų sausio 27-ąją atgulė Vilniaus Rasų kapinėse šalia žmonos.

„Atsiminimuose“ Edvardas Čapskis aprašo tremties patirtį, sutiktus žmones, jų tarpusavio santykius, apmąsto sukilimą, to meto visuomenę ir politinę padėtį. Tai įdomus istorijos šaltinis to meto bajorijai ir visuomenės gyvenimui pažinti.